Ir vėl per Lietuvių kalbos pamoką nebuvo kas veikti... ;D
Šiandien savęs klausiau
Kodėl jis man patinka.
Šiandien savęs klausiau
Ar tai išviso buvo tikra.
Jo šypsena žavinga
O akys it vanduo.
Bet po visu tuo puikumu
Tik apkartus širdis slepias.
Ir ką aš jame pamatyti sugebėjau,
Ko išvis į jį pažiūrėjau.
Jo veidas ramus naktim man vaidenas,
O rytais it saulė širdį nudilgo.
Kaip šiltas ir jaukus kavos aromatas,
Taip ir jis su savo šypsena ir akimis.
Tą sunkų ir liūdną rytą,
Man praskaidriną ir padaro gražų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą