Pagaliau vadinama naktis,
Man pasidarė tamsi.
Nors kažkodėl,
Per dažnai ji buvo šviesi.
Pagaliau mano primerktos akys,
Pamatė realybę.
Tą skaudžią, šaltą,
Ir per daug ne mielą.
Pagaliau aš išsivadavau,
Iš tų vadinamų tavo kerų.
Pagaliau sugebėjau suvokti,
Kaip viskas yra iš tiesų.
Ar dabar man gyvenimas kitoks ?
Taip. Jis jau ne toks spalvotas.
Ar dabar jau kažkas su manim kitaip?
Taip. Mano širdis jau ne ta.
Ir tiesą pasakius,
Nežinau kur eiti ir ką daryti.
Viskas veda atgal prie tavęs,
O to labiausiai man nereikia.
Ir nepyk,
Kad į tave pažvelgi negaliu.
Man per daug skaudu,
Aš per daug kenčiu.
Bus geriau,
Jei naktis ir liks tamsi.
O mano širdis,
Tik man vienai priklausys..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą