Tu aiškiai ir tiesiai šviesiai pasakei, kad nieko nebus.

Okey. Aš viską kuo puikiausiai supratau ir pakeisti nemėginau.

Tai kodėl dabar, kai šalia manęs esi ne tu, o kažkas kitas,

Tavo akys amžinai žvelgia į mane su neapsakomu skausmu?

Kodėl dabar, kai aš bandau būti laiminga be tavęs,

Tu atrodai kaip palaužtas ir sužlugdytas vaikas.

Kodėl, kai pats man tarei sudie šypsojaisi,

O kai galiausiai tai sakau aš ir esu laiminga – tu liūdi ?

Niekada tikriausiai šito nesuprasiu,

Niekada tikriausiai nepajėgsiu tavęs paklausti kame bėda.

Bet savęs jau nekaltinsiu ir tikrai nebėgsiu atgal,

Jei jau palikai laimingas – tai priimk viską, ką aš tau duosiu taip pat su šypsena savam veide.