Tikriausiai tada gerai nesupratau, ką man jauti,
Nemačiau, kaip žvelgei į mane pro pravirą langą.
Nekreipiau dėmesio į tavo laidomus juokelius,
Nebuvo man įdomi tavo šypsena.
Atsiprašau, kad elgiausi taip kvailai,
Atsiprašau, kad skaudinau nežinodama.
Kai pagaliau atkreipiau dėmesį į tave,
Kai pagaliau mano akys pagavo tavo žvilgsnį.
Tu, nebesikvatojai kaip anksčiau,
Tu net nemėginai manęs prajuokinti.
Atsiprašau, kad nesupratau to ankščiau,
Atsiprašau, kad negalėjau pamatyti tavo rodomų jausmų.
Dar kartą, prašau, dar kartą leisk pažvelgti į tas tavo akis,
Kurios šypsosi kartu su tavimi.
Leisk dar kartą pasiklausyti tavo pokštų ir to juoko,
Kuris pradėjo virpinti mano širdies gilumas.
Ačiū, kad leidai suprasti, ko man taip trūksta,
Ačiū, kad leidai pažinti meilės jausmą, nors pats jį stengeisi paslėpti dėl mano kaltės...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą