2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis

Kažkas...lyg akimirka

Mano širdis klykia - Atleisk! Nepyk! Aš atsiprašau...
Niekada nenorėjau tavęs skaudinti,
Niekada nenorėjau regėti tavo ašarų.
A š tikrai tave mylėjau
Aš tikrai amžinai norėjau būti šalia tavęs

Nenorėjau tavęs niekada palikti,
Amžinai norėjau būti kartu
Ak prašau, nekaltink manęs, kad viskas taip susiklostė
Jei tai būtų buvusi mano valia, aš amžinai laikyčiau tave savo glėby.

Mano širdis byra į tuzinus šukių,
Kažkur tarp jų esi ir tu,
Kažkur manyje tavo veidas,
Tavo prisiminimas liks amžinai..

Taip, dabar aš verkiu kaip tikra kvailė,
Taip dabar man plyšta širdis, nes tavęs nėra šalia,
Žinau geriau nei tu manai, kad tai galiausiai pasirodys esant mudviejų klaida,
Bet aš daugiau negaliu tverti...

Labai atsiprašau, kad nesugebu tau pažvelgti į akis,
Atsiprašau, kad nepasakiau teisybės koks man brangus esi...
Atleisk, negaliu daugiau taip...
Atleisk...Man geriau išeiti

Komentarų nėra: