Tu nebijok užmerkti savo akių,
Nebijok pasinerti į sapnus.
Tik žinok, kad aš esu šalia,
Kad aš tave amžinai saugosiu nuo visų baisybių kurios laukia tavęs kelyje.
Tu nebijok ramiai miegoti,
Nebijok laikyti manosios rankos.
Žinok, kad ir kur nukryps tavo sapnai, aš visada juos darysiu tik gerais,
Kad ir kur jie tave nuves, mano šiltos rankos niekada tavęs nepaleis.
Kartais, gali bijoti ištarti sudie, gali bijoti atsisveikinti,
Bet niekada nepabijok vėl grįžti į pradžios tašką, į vietą ir laiką, kur viskas prasidėjo.
Nebijok vėl pažvelgti į mane savo akimis,
Nebijok vėl pareikšti, kad nori būti kartu.
Baime - mus sukausto ir nori amžinai laikyti šalia,
Bet pasaulis per daug spalvingas, jame gerų dalykų per daug, nepasiduok.
Neparkrisk, neatiduok savęs baimės jausmui...
Bet jei taip nutiktų, aš tave pakelčiau, apkabinčiau ir pažiūrėjusi baimei į akis pasakyčiau :
"Dink, nes jo vieta tik mano glėbyje!"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą