Bijau aš nakties ir tamsių jos sparnų,
Bijau ir tos tylos kurią ji atsiveda su savimi.
Mielai amžinai likčiau šviesos glėbyje,
Bet to padaryti tiesiog nepajėgiu...
Gal esu per daug silpna,
O gal ir be vilties išlikti.
Gerai žinau, kad ilgai negyvuosiu,
Gerai žinau, kad nakties paukščiai išsidangins mane kartu su savimi.
Norėčiau pasislėpti, po šilumos skraiste,
Ir išbaidyti tą nejaukų šaltį kuris gaubia mane.
Norėčiau pabėgti nuo visko, kas taip labai atstumia,
Bet negaliu... Tiesiog ne tam sutverta matyt esu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą