Gyvenimo nesugadinta ir visų išmylėta.
Laikas bėgo, skubėjo, nelaukė manęs,
Pasikeičiau, tapau aš kita...
Nusispjauti dabar man ant kitų,
Gyvenimas knisa ir man nesvarbu.
Mėgstu aš statyti ragus,
Ir maivytis už akių.
Nebijau aš šiurkščių žodžių,
Nebijau nusilaužti ir nagų.
Gali būti pasikėliau,
Bet geriau aukščiau, negu žemai.
Nerūpi man kultūra ar religinis šūdas,
Nusišvilpti ir į patriotizmą ar kitokį izmą.
Jau turbūt pavirtau ir egoiste, nosį užrietusia kale,
Bet man tas pats...
Manei mane pažįsti, tad sveikinu, tu klydai,
Jei aš šypsausi ir atrodau geras angeliukas, nemanyk kad tokia esu.
Nerodysiu aš tau savo širdies gilumų, nes gali pats greitai pasimirti,
Neaiškinsiu tau savo naujos kilmės, nes tau iki jos vistiek toli...
Tad jei galvoji, kad šitas, kažkiek surimuotas, kažkiek į lankas nuvingiuotas šlamštas yra tik paistalai, neturiu aš tau ką ir pasakyti...
Gal tu ir teisus žmogus, gal aš čia tik šaipausi iš savęs ir tuo pačiu iš tavęs, o gal, gal kažkiek į viską žiūriu rimtai ir noriu parodyti, kad viskas nėra taip, kaip gali pasirodyti iš šalies ? ..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą