Vaikine, žaliom ar tai mėlynom akim,
Vėl tu džiuginai mane sapnuose.
Taip ir nesupratau ką tu ten darei, bet viena buvo aišku,
Privertei mane nusišypsoti ir pasakyti MYLIU.
Kaip norėčiau sužinoti tikrą tavo vardą,
Ne tokį kokiu tave šaukia draugai, bet vardą kurį tau suteikė širdis.
Norėčiau pagaliau išvysti, ar gali mane prajuokinti ir realybėje,
Ar gali priversti mane mylėti panaudodamas vien savo akis.
Dabar, kai už lango tamsu ir groja kažkokia labai jau kvaila daina, aš netikėtai pagalvoju,
O ką tu darai ? Ką galvoji ? Kur esi ? Ir, ar iš viso egzistuoji ?
Tu esi tas, kuris karaliauja mano sapnų karalystėje,
Bet ar tai gali nutikti ir realybėje ?
Vieną vienintelį kartą norėčiau atsidurti šalia tavęs,
Pajausti nuo tavęs skilnantį jaukumą, ir gal net tave pamilti.
Norėčiau galėti būti dalimi tavęs,
Kaip tu esi dalimi manęs.
Norėčiau, kad viskas būtų tikra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą