2009 metų Spalio ištraukos [Nusprendėm sau priminti tai]

2009 SPALIO 18

PASKUTINIAI ŽODŽIAI :

Aš tebežiūriu į dangų ir prašau tavęs,
Kol mano kūnas nepranyko
''Apkabink tvirtai mane dar kartą''
****
Mes skaudinome vienas kitą labai daug kartų,
Negalėdami, vienas kito suprasti
Išgraviruotas žiede, kurį tu paleidai į mane,
Mūsų pažadas liko neištesėtas
''Net dabar, aš tave atsimenu''
****
Mano prisiminimai tolsta nuo manęs
Mes galime daugiau niekada vienas kito neišvysti, bet...
Tu visada buvai ten, dėl manęs,
Aš meldžiu, kad tu niekada nepasikeistum
Aš negaliu atsikratyti paskutinių ašarų, kurias tu manyje palikai
****
Net jeigu aš dingstu su šiuo baltu sniegu,
Aš noriu žydėti tavo širdyje, amžinai.
****
Niekada neužmiršk šilumos,
Kai mes buvome labai arti, laikydami vienas kitą,
Netgi kai tu myli kažką kitą, Aš niekada nepaleisiu tavo balso,
Kurį išgirdau paskutinį kartą.
''Aš noriu nugrimzti į gilų miegą''

LAPKRIČIO 2

IŠSISKYRIMAS

Atrodo, jau turėčiau būti pripratus prie netekties, prie skausmo širdyje...
Bet vis dėlto, man vis dar skaudu...
Man sunku galvoti, kad tavęs nebėra šalia, kad tu ne su manimi...
Man labai sunku be tavo žalių akių, be tavo nuostabaus veidelio...
Man sunku, be tavo prisilietimų, be šiltų žodžių, kurie visą laiką palaikė mane gyvą...
Man darosi vis blogiau pagalvojus, kad tavęs jau nebeturėsiu,
Vis blogiau, supratus, kad nuo šiol į dangų žvelgti teks vienai, o gal ir nebe teks... Juk ten, matysiu tave, o to ištverti nebegalėčiau
Kol dangus neišnyks, tol jausiu tave savyje,
Jausiu, tavo šiltą alsavimą prie savęs, kai tu, sakydavai ''Myliu'',
Girdėsiu tavo juoką, amžinai skambantį manyje, amžinai laimingą ir tyrą...
Bet TIKROJO tavęs aš nebeturėsiu, o jeigu ieškočiau, nerasčiau. Nes žinočiau, kad aš dėl visko kalta, kalta, nes tavęs netekau, kalta, kad tave praradau. Ir nesvarbu, kaip tave myliu, koks tu man svarbus, aš nebegalėčiau pažvelgti į tave ir sakyti MYLIU, nes žinau, kad tai jau per vėlu...
Tad išklausyk, kai žiūrėsi į lietų, brazdenantį į tavo langą atsimink mane, atsimink tokią, kokia būdavau, kai tu mane apkabindavai, kai pasakydavai ką nors nuostabaus... Nors, aš tikrai suprasiu jeigu tu pamirši mane, aš dėl to nepyksiu, bet... Patikėk, tu amžinai liksi manyje, nesvarbu kur bebūtum...