Skrisk , drugy, į mano laimės slėnį.
Skrisk, ir atrask angelą sargą, kuris mane slapta stebį,
O atradęs atvesk jį man, kad galėčiau padėkoti,
Pasakyti ačiū ir nusišypsoti.
Lėk, drugy, į pasaulio kraštą kur palikau savo širdį.
Ją atradęs nusišypsok, jai juk taip reikia šilumos,
Kurios gaila nesuteikė niekas,
Net ir aš.
Plasnok, spalvotasai drugy, ten, kur palikau išjungtą šviesą,
Ten, kur senai nebėra vilties.
Atskridęs sugrąžink viltį į tuos apleistus namus,
Sugrąžink viltį mano sielai.
Keliauk, drugy, į svajonių šalį,
Į gražiausią šioje visatoje.
Pasilik ten, kad galėtum nugyvent savo dieną,
Kad galėtum laimingai užbaigti tą trumpą savo gyvenimėlį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą