Kai vėl žiūrėsi į dangų su žvaigždėm
Sugebėk man atleisti...
Nes aš prašau tavo atleidimo,
Prašau, atleisk...
Atleisk, kad tave mylėjau,
Atleisk, kad norėjau būti kartu.
Atleisk, kad mano meilės tau buvo per daug,
Atleisk, kad norėjau jog būtum laimingas.
Atleisk, kad aš tavim tikėjau,
Atleisk, kad nemačiau tiesos.
Atleisk, kad širdį tau atvėriau,
Atleisk, kad taip norėjau suteikt tau džiaugsmo.
O jei nesugebėsi man atleisti,
Tai bent pamiršk mane...
Pamiršk ką padariau,
Ką tau suteikiau...
Pamiršk tas mano žalias akis,
Pamiršk ir plaukus švelnius.
Pamiršk jaukią šypseną,
Pamiršk ir tas, tavo išmylėtas lūpas.
Pamiršk mano skardų juoką,
Pamiršk kartu leistas naktis.
Pamiršk mano skambų vardą,
Pamiršk ir tai, kad kažkada egzistavau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą