Dryžuotos kojinaitės ir pūstas sijonukas.
Trumpi marškinukai ir rožinis paltukas.
Aukšti batukai ir madingas rankinukas.
Tvarkingi plaukučiai ir mielas veidukas.
Kažkada taip atrodyti labiausiai bijojau,
O dabar be to gyvent negaliu.
Kažkada tikėjau, kad liksiu amžinai paprasta,
Bet pati nepastebėjus save apgavau.
Gyventi man tas pats kas ir žaisti,
Mylėti, tik laiko praleidimas.
Jausmai paskendo giliai širdyje,
Egoizmas užvaldė mane.
Prieš metus, o gal ir du
Bučiau save nuo tilto numetus,
Na o dabar tik pagirti sugebu
Tik dar labiau pariesti nosį.
Nusistatymai mano gazdina žmones,
Ir man visai nesvarbu.
Kažkada tikrai būčiau dėl to gailėjusi,
O dabar kaip tik džiaugiuos.
Gyvenimas man tapo išdavikiškas,
Nedraugausiu aš su juo mielai.
Žaisiu, keiksiu ir velnias žino ką darysiu,
Mylėsiuosi ir tyčiosiuosi vienu metu.
Gal durnai čia viskas skamba,
Mat pati nežinau ką rašau.
Gal dabar galvoji, kad tai melas,
Bet giliai širdy gerai žinai, kad tai tiesa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą