Krintantis sniegas ir tas nesuskaičiuojamas džiaugsmas,
Tik tai mums rūpėjo kai buvom kartu.
Žaidėm pusnyse, smagiai juokavom ir džiaugėmės dienomis,
Leidom laiką tik dviese ir gyvenimas atrodė tiesiog idealus.
Nelauktai pradėjom skaičiuoti laiką ir bijoti sniego,
Netikėtai pradėjom vis rečiau susitikti ir džiaugtis kartu.
Dienos ir naktys tapo užimtos kitais darbais
Nebesusitikom daugiau, pamiršom vienas kitą...
**********************
Nereikia man tavęs amžinai prie savęs,
Pilnai pakanka to, kad galiu pabūti bent minutę kartu.
Aš džiaugiuosi, kai grįžęs vėlai, mane apkabini ir ramiai užmiegi, padėjęs galvą ant mano kelių.
Aš džiaugiuosi, kad esu dalelė tavo gyvenimo.
Žinau, kad gal kažkada viskam ateis galas
Ir aš kentėsiu kaip niekada ankščiau,
Bet visa šitai nesvarbu,
Nes gyvenu šia minute, gyvenu tik tavimi...
<3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą