Švelnūs tavo pirštų prisilietimai kiekvieną rytą
Pažadina mane iš miegų.
Lengvas tavo kvėpavimas prie mano kaklo,
Padeda man nusiraminti.
Prabudusi ir pažvelgusi į tas tavo gilias tamsias akis,
Aš pasijuntu geriau, lyg akmuo nuo širdies būtų nukritęs.
O kai tu ištari ''Labas rytas'' tuo savo aksominiu balsu,
Aš džiaugiuosi, kad gimiau kaip tik laiku.
Laikydama tavo ranką tarp savų, aš jaučiuosi laiminga,
Laiminga, kad turiu galimybę būti su tavimi.
Nors niekada gerai nepažinojau tavo lūpų, aš tikiu,
Kad ateis tas laikas, kai jos bus pačios brangiausios mano gyvenime.
Traukiantis rytui, veržiantis saulės spinduliams pro mano akių vokus,
Man tenka atsidusti, o tai tave prajuokina.
Tada pajuntu lengva, šilto oro ir atokvėpio sukeltą vėjalį,
Kuris labai švleniai prisiglaudžia prie mano odos.
Jausdama tai, aš šypsausi kartu su tavimi,
Tavo šypsena man brangi, brangiausia už viską pasaulyje.
Gal tokie, paprasti, kasdieniai dalykai kažkam atrodo banalūs ir ne tokie svarbūs,
Bet man jie svarbiausi, nes tik taip, aš galiu būti šalia tavęs.
Tik rytais ir vėlai naktimis mums lemta būti dviems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą