Būdama šalia tavęs jaučiu kaip kyla noras tave apkabinti.
Kai tu stovi šalia manęs, negaliu nežvairuoti į tave.
Kai mes dviese, negaliu nuslėpti savo jausmų,
Bet tu į nieką neatsakai.
Kai eini pro šalį retai kada pažiūri,
Tai gerai žinau, nes mano akys mėgsta į tave pažiūrėti.
Tai tos pačios akys, kurios tiesiog klykia kaip labai tave myli,
Bet tu į tai nereaguoji, ir dėl to jaučiuosi sušiktai.
Kartais, kai mudu kalbamės, aš bandau tau atsiskleisti,
Bandau tave priversti atverti ir savo širdį, bet...
Tu tiesiog lieji beprasmius žodžius, kurie varo mano į neviltį,
Kurie atima iš manęs tikėjimą, kad tai kada nors pasikeis...
Gal kada nors išauš ta diena,
Kai tavo akys kuriose tik dirbtina meilė pažvelgs nuoširdžiai,
Gal kada nors ta ledinė širdis atitirps
Ir mudu galėsim vienas kitą mylėti amžinai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą