Kur žmonės primirštą tai, kas yra skaudu.
Kaip norėčiau sugrįžti į tą laiką,
Kai neegzistavo daiktavardis Kančia.
Šaltas grindinys kuris matyti iš devinto aukšto,
Ir tas atrodo daug patrauklesnis nei pasaulis kuriame gyvenu.
Kartais taip norėtųsi grįžti į visko pradžią,
Grįžti į ten, kur nėra klaidų.
Pasauli, kodėl tu turi turėti tiek daug blogybių savyje ?
Kodėl negali būti visiems vienodai geras ?
Atsukim laiką atgal, prašau,
Pažvelkim į tas dienas, kai kitiems rūpėjo ne materialinės vertybės
Į tas dienas, kai meilė buvo svarbiausia,
Kai draugų negalėjo išskirti niekas.
Grįžkim į tas vietas, kur paukščiai pirmą kartą išskleidė sparnus,
Į tas vietas, kur laivai palieką savo uostus.
Grįžkim ten, kur laikas nieko nekeičia,
Kur amžinai esi laukiamas ir kur amžinai gera sugrįžti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą